Tyrimas atskleidžia, kad klausimų su pasirenkamais atsakymais (MCQ) formatas slopina LLM atsisakymo elgseną. Eksperimentai su Llama-3.1-8B ir Qwen3-8B rodo, kad priverstinis konkrečios raidės pasirinkimas modelio aktyvacijas atitraukia 3x toliau nuo atsisakymo krypties, todėl MCQ pagrįsti saugumo vertinimai gali rodyti klaidingai saugius rezultatus.
AI agentai dažnai klaidingai supranta senus kodo komentarus, tokius kaip TODO ar FIXME, laikydami juos dabartinėmis instrukcijomis. Tyrimai rodo, kad 6 % programavimo sesijų agentai imasi tirti nereikšmingus, uždarytus ar pasenusius klaidas, o tai didina išlaidas ir apimties didėjimą (scope creep).
Tyrėjai nustatė, kad LLM modeliai yra linkę pateikti skubotus, dažnai neteisingus atsakymus dviprasmiškose situacijose, užuot uždavę patikslinamuosius klausimus. Jie pristatė BACE (Belief-Aware Critic with Epistemic tracking) – lengvą metodą, veikiantį su užrakintu kalbos modeliu, padedantį strategiškai nuspręsti, kada prašyti paaiškinimo.
Tyrėjai pristatė SLATE – etaloninį testą, skirtą įvertinti ilgalaikį, didelio masto API pasirinkimą įmonių programinės įrangos aplinkose. Skirtingai nei dabartiniai testai, jis priverčia modelius naviguoti tarp maždaug 1000 įrankių, kad atliktų sudėtingas užduotis.
„Google“ pristatė „Physical-Engineering's Last Exam“ (PLE) – naują vertinimo sistemą, skirtą tikrinti DI agentų gebėjimus mechaninės, elektros, civilinės ir struktūrinės inžinerijos srityse. Skirtingai nei standartiniuose testuose, PLE reikalauja, kad agentai apdorotų didelius projekto aplankus, įskaitant CAD brėžinius ir statybos normas, ir pateiktų saugius, reikalavimus atitinkančius sprendimus.
„Apple“ tyrėjai pristatė naują mobiliųjų UI agentų mokymo infrastruktūrą, kuri atskiria navigacijos logiką nuo vizualinio atpažinimo. Naudojant žingsninį atlygį iš LLM vertintojo ir naują GiGPPO vertinimo metodą, šie agentai pasižymi didesniu patikimumu nei modeliai, apmokyti tik stacionariais duomenimis.
Naujausi tyrimai rodo, kad kalbos modeliai nesugeba prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojo preferencijų ir dažnai tiesiog aklai remiasi pasenusiais duomenimis. Nors modeliai geba atpažinti tinkamą strategiją atrankos testuose, laisvos formos generavimo metu jų tikslumas krenta 35–46%.
Tyrėjai pristatė „Recursive Semantic Divergence“ (RSD) – neprižiūrimą metriką, kuri matuoja ir baudžia už nenuoseklumą LLM agentų trajektorijose. Naudojant RSD kaip atlygio signalą tiksliojo derinimo (fine-tuning) metu, modeliai demonstruoja daug stabilesnį elgesį ir didesnius sėkmės rodiklius atliekant įrankių naudojimo užduotis.